Metodika
Mūsų sistema remiasi patikrintomis ekonomikos, finansų ir valdymo apskaitos metodikomis — ne „nuojauta iš lubų". Čia atvirai rodome, kokiais metodais skaičiuojame ir vertiname. Metodikos sugrupuotos pagal tai, kiek jos svarbios kasdieniam pelno ir pinigų valdymui. Paspaudę bet kurią metodiką rasite išsamų jos aprašymą: kas tai, kaip veikia, kada taikyti ir kaip ją naudojame mes.
Svarbiausios (branduolys)
Metodai, kuriais remiasi kasdieniai mūsų sistemos skaičiavimai: savikaina, pelningumas, pinigai, rizika.
DCF (diskontuotų pinigų srautų) vertinimas
Verslo, projekto ar investicijos vertė skaičiuojama prognozuojant ateities pinigų srautus ir diskontuojant juos į šiandienos vertę. Atsako į klausimą: kiek tai verta šiandien, įvertinus pinigų vertę laike ir riziką.
Kapitalo biudžeto sudarymas (NPV/IRR)
Investicinių projektų atrankos metodas: NPV parodo, kiek projektas sukuria vertės eurais, IRR — kokia projekto vidinė grąžos norma. Leidžia palyginti projektus tarpusavyje ir su kapitalo kaina.
Investicijų vertinimas (ROI)
Investuoto kapitalo grąžos matavimas: pelno ir investicijos santykis. Naudojamas ir visos įmonės, ir padalinių ar atskirų sprendimų grąžai vertinti; ant jo statomi ir EVA / likutinio pelno rodikliai.
SWOT analizė
Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių inventorizacija — greitas būdas susisteminti įmonės situaciją prieš strateginius sprendimus. Naudojame kaip diagnozės įvadą, ne kaip išvadą: be tolesnės analizės SWOT lieka tik sąrašu.
Porterio penkių jėgų modelis
Šakos patrauklumo ir konkurencinio spaudimo analizė: esami konkurentai, nauji ateiviai, pakaitalai, tiekėjų ir pirkėjų derybinė galia. Padeda suprasti, kur šakoje „nuteka" pelnas ir kokią poziciją ginti.
Laiko eilučių prognozavimas
Pardavimų, sąnaudų ir pinigų srautų prognozės iš istorinių duomenų: trendas, sezoniškumas, taisyklėmis grįstos korekcijos. Pagrindas biudžetams ir įspėjimams, kai rodiklis blogėja dar prieš nuostolį.
Scenarijų analizė
Vietoj vienos prognozės — keli suderinti ateities variantai (bazinis, optimistinis, pesimistinis) su pasekmėmis pelnui ir pinigams. Vadovas mato ne „vieną skaičių", o sprendimų erdvę.
Jautrumo analizė
Parodo, kurie kintamieji — kaina, apimtis, savikaina, valiutų kursai — labiausiai keičia rezultatą. Atsako: kur verta koncentruoti valdymo pastangas ir kurios prielaidos pavojingiausios.
Finansinės rizikos valdymas
Rizikų identifikavimas, kiekybinis vertinimas ir valdymo priemonės: kas gali sugriauti pelną ar pinigų srautus ir ką su tuo daryti — mažinti, drausti ar sąmoningai prisiimti.
Įmonės rizikos valdymas (ERM / COSO)
Visos įmonės rizikos valdymo karkasas: rizikos susiejamos su tikslais, procesais ir atsakomybėmis, o ne tvarkomos „kas sau". Mūsų kontekste — rizikos rodikliai šalia KPI.
Altman Z-score (bankroto rizika)
Bankroto rizikos indikatorius, apjungiantis penkis finansinius rodiklius į vieną balą. Greitas „sveikatos termometras" pačios įmonės ir jos klientų ar tiekėjų mokumui stebėti.
Kapitalo struktūros teorija (Modigliani-Miller)
Kiek įmonė turėtų finansuotis skola, o kiek nuosavu kapitalu: skolos mokestinis „skydas" prieš finansinio išsekimo riziką. Praktikoje — atsakymas, ar saugu didinti įsipareigojimus.
Apyvartinio kapitalo valdymas
Atsargų, pirkėjų skolų ir tiekėjų kreditų valdymas per pinigų konversijos ciklą: kiek dienų pinigai „įšalę" apyvartoje ir kur juos atlaisvinti. Mūsų bloko „kur dingsta pinigai" pagrindas.
Balanced Scorecard
Kaplano ir Nortono strategijos vertimo į rodiklius sistema: finansai, klientai, procesai, mokymasis. Užtikrina, kad KPI matuotų ne tik praeitį (finansus), bet ir ateities pelno prielaidas.
Activity Based Costing (ABC)
Netiesioginės sąnaudos priskiriamos produktams ir klientams per veiklas, kurios jas sukelia — vietoj „vidurkio ant visų". Tikroji produktų, paslaugų ir klientų savikaina bei pelningumas; mūsų savikainos modelio pagrindas.
Naudingos, bet ne kritinės
Metodai, kuriuos pasitelkiame pagal situaciją: gilesnei analizei, specifiniams klausimams ar didesnėms įmonėms.
RBV (Resource-Based View / VRIO)
Konkurencinis pranašumas kyla iš įmonės išteklių, kurie yra vertingi, reti, sunkiai nukopijuojami ir organizacijos išnaudojami. Padeda atsakyti, kuo įmonė iš tikrųjų skiriasi.
Agentūros teorija (Jensen ir Meckling)
Savininko ir samdomo vadovo interesai natūraliai išsiskiria; teorija aiškina, kaip juos suderinti skatinimo sistemomis ir kontrole. Aktualu atsakomybės centrams ir premijavimui.
Apribojimų teorija (Theory of Constraints)
Goldratto teorija: sistemos rezultatą riboja viena siauriausia vieta; ją radus ir išplėtus auga visa sistema. Penki fokusavimo žingsniai ir pralaidumo (throughput) apskaita.
Benchmarking
Savo rodiklių lyginimas su šakos ar geriausių įmonių rodikliais: kur atsiliekame ir kiek realu pasitempti. Saugiklis nuo iliuzijos „mūsų rodikliai geri".
PESTEL modelis
Makroaplinkos veiksnių — politinių, ekonominių, socialinių, technologinių, aplinkos ir teisinių — peržiūra. Kontekstas scenarijams ir rizikoms.
VaR (Value at Risk)
Didžiausias tikėtinas nuostolis per pasirinktą laikotarpį su pasirinktu patikimumu (pvz. 95 proc.). Rizikos „kaina" vienu skaičiumi — patogu limitams nustatyti.
Monte Carlo simuliacija
Vietoj vieno skaičiaus — tūkstančiai atsitiktinių scenarijų: rezultatų pasiskirstymas ir tikimybės (pvz. „80 proc. tikimybė, kad pelnas viršys 200 tūkst."). Scenarijų ir jautrumo analizės pratęsimas.
Laisvųjų pinigų srautų (FCF) teorija
Pinigai, liekantys po būtinųjų investicijų — tai, ką verslas realiai „uždirba savininkams". Pagrindas vertinimui ir priminimas, kad pelnas popieriuje nėra pinigai sąskaitoje.
Žmogiškojo kapitalo teorija
Darbuotojų kompetencijos — turtas, į kurį investuojama ir kurio parengtumas matuojamas. Mūsų kontekste — mokymų ir kompetencijų rodikliai šalia finansinių.
Institucinė teorija
Organizacijų elgesį formuoja ne tik rinka, bet ir reguliavimas, normos, įpročiai. Praktiškai: reguliaciniai reikalavimai kaip ribos modeliuose ir scenarijuose.
Ohlson O-score / Beneish M-score
Statistiniai indikatoriai: O-score — bankroto tikimybė, M-score — tikimybė, kad ataskaitos „pagražintos". Papildomi saugikliai vertinant partnerius ar perkamą įmonę.
Sukčiavimo trikampio teorija
Sukčiavimas atsiranda, kai sutampa spaudimas, galimybė ir racionalizacija. Naudinga projektuojant vidaus kontroles ir anomalijų stebėseną.
Rinkos segmentavimas (TAM/SAM/SOM)
Rinkos dydžio vertinimas trimis lygiais: visa rinka, pasiekiama rinka, realiai užimama dalis. Naudinga augimo planams ir investicijų pagrindimui.
Suinteresuotųjų šalių teorija (Freeman)
Įmonės sėkmė priklauso ne tik nuo akcininkų: klientai, darbuotojai, tiekėjai, bendruomenė. Praktiškai — rodikliai ir atsakomybės ne vien finansinei perspektyvai.
APT (arbitražinio įkainojimo modelis)
Daugiafaktorinis aktyvų grąžos modelis: grąža aiškinama keliais rizikos veiksniais, ne vienu. Mūsų kontekste — teorinis fonas kapitalo kainai nustatyti.
Trade-off / Pecking Order teorijos
Finansavimo eiliškumo teorijos: įmonės pirmiausia naudoja vidinius pinigus, tada skolą, galiausiai — naują kapitalą; balansuojama tarp mokestinės naudos ir rizikos.
Audito užtikrinimo teorija
Nepriklausomo patikinimo logika: kaip formuojamas pagrįstas pasitikėjimas skaičiais, kontrolėmis ir procesais. Mūsų kontekste — duomenų kokybės ir kontrolių patikros principai.
Ansoff matrica
Augimo kryptys pagal du klausimus: esami ar nauji produktai, esamos ar naujos rinkos — skverbtis, plėtra, produkto vystymas, diversifikacija.
BCG matrica
Produktų portfelio vertinimas pagal rinkos augimą ir užimamą dalį: kur investuoti, ką „melžti", ko atsisakyti. Deriname su realia produktų pelningumo analize.
Taikome pagal poreikį
Metodai, kuriuos pasitelkiame esant konkrečiam poreikiui — jie praturtina vaizdą, bet be jų sistema pilnai veikia.
Blue Ocean strategija
Vietoj kovos užimtoje rinkoje — nauja paklausa ten, kur konkurencijos dar nėra; vertės kreivės perprojektavimas.
Signalų teorija (Spence; Ross)
Įmonės sprendimai — dividendai, skolinimasis, investicijos — veikia kaip signalai rinkai ir partneriams apie tikrąją būklę.
Gordon Growth modelis
Vertė skaičiuojama iš pastoviai augančio pinigų srauto: srautas / (grąžos norma minus augimas). Praktikoje — terminalinės vertės formulė DCF modeliuose.
OKR (Objectives & Key Results)
Tikslų sistema: ambicingas tikslas ir 3-5 išmatuojami raktiniai rezultatai, peržiūrimi kas ketvirtį. Ryšys tarp strategijos ir kasdienių darbų.
SMART tikslai
Tikslų formulavimo taisyklė: konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, aktualūs, su terminu. Higienos lygis rodiklių ir užduočių formulavimui.
Valdymas pagal tikslus (MBO)
Druckerio principas: tikslai nustatomi kartu, veikla vertinama pagal rezultatus, ne pastangas. OKR pirmtakas; mūsų kontekste — atsakomybės centrų filosofinis pagrindas.
Norite pamatyti šias metodikas veikiančias jūsų duomenyse?
Pradėkite nuo diagnostikos — per 2-4 savaites parodysime, ką jūsų apskaitos duomenys jau gali pasakyti apie savikainą, pelningumą ir pinigus.
Susisiekti dėl diagnostikos